Vyrų emocinė sveikata ilgą laiką buvo tema, apie kurią kalbėta per mažai. Nors visuomenėje vis dažniau aptariama psichikos sveikata apskritai, vyrų savijauta vis dar dažnai lieka tarsi „antrame plane“. Viena priežasčių paprasta: daug vyrų nuo mažens mokomi būti stiprūs, susitvarkyti patys, nerodyti silpnumo ir kuo mažiau kalbėti apie tai, kas skauda. Tačiau emocijų slopinimas nepanaikina sunkumų. Dažnai jis tik pakeičia jų formą: vietoj atviro liūdesio atsiranda dirglumas, atsitraukimas, pervargimas, priklausomybės, rizikingas elgesys ar uždelstas kreipimasis pagalbos. Pasaulio sveikatos organizacijos apžvalga pabrėžia, kad vyrai rečiau nei moterys ieško pagalbos dėl psichikos sveikatos sunkumų ir kartu daug dažniau nusižudo.
Kalbėti apie vyrų emocinę sveikatą svarbu ne tik dėl geresnės savijautos. Tai yra ir visuomenės sveikatos klausimas. Europoje vyrai vis dar miršta jaunesni nei moterys. Eurostat duomenimis, 2023 m. vyrų tikėtina gyvenimo trukmė ES buvo 78,7 metų, o moterų – 84,0 metų. Kitaip tariant, vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas Europos Sąjungoje siekė daugiau nei 5 metus.
Vyrų emocinė sveikata nėra tik „jausmų tema“
Kai kalbame apie emocinę sveikatą, kalbame ne tik apie tai, ar žmogus liūdnas, ar linksmas. Emocinė sveikata apima gebėjimą atpažinti, suprasti ir reguliuoti savo jausmus, tvarkytis su stresu, palaikyti santykius, išbūti sunkesnėse būsenose ir laiku ieškoti pagalbos. Kai ši sritis ilgą laiką ignoruojama, poveikis persikelia į kitas gyvenimo dalis: santykius, darbą, fizinę sveikatą, miegą, priklausomybes ir net mirtingumą. Pasak PSO, vyrų pagalbos ieškojimą psichikos sveikatos srityje dažnai riboja savarankiškumo, emocijų slopinimo ir savikontrolės normos.
Psichologiniu požiūriu tai labai svarbu. Žmogus, kuris nemoka ar nedrįsta įvardyti savo vidinės būsenos, dažnai pradeda kentėti „netiesiogiai“. Jis gali sakyti, kad viskas gerai, tačiau tapti uždaresnis, greitai susierzinti, pradėti daugiau dirbti, daugiau vartoti alkoholio ar tolti nuo artimųjų. Vyrų psichikos sveikatos sunkumai ne visada atrodo taip, kaip stereotipiškai įsivaizduojama depresija ar nerimas. Todėl tiek patiems vyrams, tiek jų artimiesiems svarbu suprasti, kad emocinis sunkumas gali pasireikšti ir tyliai, ir kietumo kauke. Specialistai pabrėžia, kad menkesnis vyrų kreipimasis pagalbos nereiškia, jog sunkumų mažiau – dažnai jie tiesiog mažiau matomi ir rečiau įvardijami.
Ką apie vyrų sveikatą rodo mirtingumo rodikliai Europoje?
Vyrų gyvenimo trukmė Europoje trumpesnė
Vienas aiškiausių rodiklių, parodančių, kad vyrų sveikatai reikia daugiau dėmesio, yra gyvenimo trukmės skirtumas. Kaip jau minėta, Eurostat skelbia, kad 2023 m. ES moterys gyveno vidutiniškai 84,0 metų, o vyrai – 78,7 metų. Tai nėra vien biologijos klausimas. Tokią statistiką veikia ir gyvenimo būdas, ir rizikingesnis elgesys, ir vėlesnis kreipimasis į medikus, ir psichikos sveikatos problemos, kurios kartais lieka negydomos per ilgai.
Savižudybių našta vyrams Europoje yra didesnė
Europos savižudybių rodikliai taip pat rodo ryškų lyčių skirtumą. Eurostat nurodo, kad 2021 m. ES buvo 47 346 mirtys dėl savižudybių, tai atitiko 10,2 mirties 100 000 gyventojų. Tuo pačiu naujesni europiniai tyrimai rodo, kad 2012–2021 m. Europoje buvo 391 555 su savižudybėmis susijusios mirtys, iš kurių 313 835 buvo vyrų, o 77 720 – moterų. Tai reiškia, kad vyrai sudarė didžiąją dalį savižudybių mirčių Europoje.
Šie skaičiai svarbūs ne tam, kad gąsdintų, o tam, kad parodytų mastą. Kai kalbame apie vyrų emocinę sveikatą, kalbame ne apie nišinę problemą. Kalbame apie reiškinį, kuris turi labai realias pasekmes gyvenimo trukmei, santykiams, darbingumui ir net išgyvenamumui. PSO Europos regiono apžvalgoje skelbiama: vyrai daug dažniau nusižudo, o viena svarbių priežasčių yra ir mažesnis pagalbos ieškojimas.
Kodėl vyrai taip dažnai tyli apie savo emocinę būseną?
Emocijų slopinimas vis dar laikomas „vyriškumu“
Daug vyrų užauga girdėdami žinutes, kad reikia būti stipriam, neapsikrauti jausmais, neverkti, nesiskųsti ir nesirodyti pažeidžiamam. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip charakterio ugdymas, tačiau ilgainiui tokios nuostatos dažnai apsunkina emocinį raštingumą. Jei žmogus metų metus mokomas nejausti arba bent jau to nerodyti, jam vėliau daug sunkiau suprasti, kas su juo vyksta. Kaip pagrindinės sociokultūrinės kliūtys vyrų pagalbos ieškojimui išskiriamos savarankiškumo idealas, sunkumas reikšti emocijas ir savikontrolės norma.
Pagalbos ieškojimas vis dar klaidingai siejamas su silpnumu
Dar viena problema ta, kad daug vyrų pagalbos ieškojimą vis dar vertina kaip pralaimėjimą. Psichologai pažymi, jog vyrai rečiau nei moterys gauna psichikos sveikatos gydymą, nors ankstyvas pagalbos ieškojimas didina gydymo veiksmingumą. Tai labai svarbu, nes psichikos sveikata veikia ne tik nuotaiką, bet ir santykius, fizinę sveikatą, impulsyvumą ir kasdienį funkcionavimą.
Psichologiniu požiūriu čia slypi paradoksas: žmogus bando išlaikyti kontrolę neieškodamas pagalbos, tačiau ilgainiui kaip tik jos netenka. Kuo labiau užtęsiamas sunkumas, tuo labiau jis gali plėstis į kitas gyvenimo sritis.
Kaip vyrų emociniai sunkumai pasireiškia kasdienybėje?
Ne tik liūdesiu, bet ir pykčiu, atsitraukimu, pervargimu
Vyrų emociniai sunkumai ne visada matomi per klasikinį „man liūdna“. Kartais pirmiausia išryškėja dirglumas, cinizmas, dar didesnis užsidarymas, darboholizmas, miego problemos, priklausomybės ar dažnesni konfliktai. Iš šalies tai gali atrodyti kaip charakterio problema, tačiau iš tikrųjų tai neretai yra emocinės perkrovos išraiška.
Todėl svarbu neapsiriboti tik akivaizdžiausiais simptomais. Jei vyras tampa emociškai nepasiekiamas, staiga viskuo nusivilia, pradeda vengti artumo, nebegeba pailsėti, dažniau griebiasi alkoholio ar nustoja domėtis tuo, kas anksčiau rūpėjo, verta į tai žiūrėti rimtai. Specialistai nurodo, kad vyrų psichikos sveikatos sunkumų požymiai gali apimti pyktį, dirglumą, rizikingą elgesį, energijos stoką, nuotaikos pokyčius ir pasitraukimą iš įprasto gyvenimo.
Emocinės sveikatos sunkumai veikia ir šeimą, ir santykius
Kai vyras ilgą laiką negauna tinkamos emocinės paramos arba pats sau jos neleidžia, pasekmės dažnai išsiplečia. Santykiuose daugėja tylos, nesusikalbėjimo, atitolimo. Vaikai gali augti šalia tėvo, kuris fiziškai yra, bet emociškai sunkiai pasiekiamas. Partnerė ar artimieji dažnai bando „atspėti“, kas vyksta, nes atviro kalbėjimo trūksta.
Todėl vyrų emocinė sveikata yra ne tik individualus klausimas. Tai šeimos, bendruomenės ir visuomenės klausimas. Kuo anksčiau atsiranda kalba apie emocijas, tuo mažesnė tikimybė, kad jos virs tylia žala santykiams ar sveikatai.
Ką svarbu keisti kalbant apie vyrų emocinę sveikatą?
Reikia normalizuoti pažeidžiamumą
Vienas svarbiausių pokyčių – nustoti priešinti vyriškumą ir emocinį atvirumą. Žmogus gali būti stiprus ir kartu kalbėti apie savo sunkumus. Gali būti atsakingas ir kartu kreiptis pagalbos. Gali mylėti savo šeimą ir kartu pripažinti, kad jam sunku.
Būtent čia prasideda tikras pokytis: ne tada, kai vyras „ištveria“, o tada, kai jis išmoksta laiku atpažinti, kad ištverti vienam nebereikia.
Reikia kalbėti vyrams suprantama kalba
Ne visiems vyrams tinka pernelyg abstrakti ar labai „terapinė“ kalba. Kartais daug geriau veikia paprastesnis įvardijimas: stresas, perdegimas, miego problemos, vidinė įtampa, nuolatinis pyktis, emocinis atbukimas. Svarbiausia ne etiketė, o atpažinimas, kad vidinė būsena jau daro įtaką gyvenimui.
Reikia daugiau ankstyvos pagalbos
Kuo anksčiau pastebimas emocinis sunkumas, tuo didesnė tikimybė, kad pagalba bus veiksminga. Psichologai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis yra svarbus, nes gydymas dažniausiai veiksmingesnis tada, kai problema neužsitęsia mėnesiais ar metais.
Ką gali padaryti pats vyras ir ką gali padaryti artimieji?
Vyrui svarbiausia pradėti nuo paprasto klausimo: kaip aš iš tikrųjų jaučiuosi pastaruoju metu? Ne „kaip turėčiau jaustis“, ne „kaip atrodo iš šono“, o kaip yra iš tikrųjų. Jei ilgą laiką dominuoja nuovargis, įtampa, pyktis, beviltiškumas, atsitraukimas ar miego sunkumai, tai jau yra pakankama priežastis sustoti ir ieškoti pagalbos.
Artimiesiems svarbu ne spausti, o kurti erdvę. Dažnai geriau veikia ne moralizavimas, o konkretus, ramus pasakymas: „Matau, kad tau sunku“, „man rūpi“, „galime kartu paieškoti pagalbos“. Vyrams, kurie ilgai nebuvo pratę kalbėti apie emocijas, svarbiausia dažnai yra ne ideali frazė, o saugus santykis, kuriame nereikia gėdytis savo pažeidžiamumo.
